- derkla
- derklà sf. (4) 1. Skr derkimas, šmeižtas: Kaiminka ant mano sesers į visokias derklas vertė, t. y. derkliojo, koliojo J. 2. scom. derkštas, apskretėlis: Tas vaikiščias baisus derklà Gs. Aš tokios prigvošėlės derklõs namuos nelaikyčia Brt. 3. scom. [K] tinginys: ^ Derksojo kai derklà, o kiti šoko Vlkv.
Dictionary of the Lithuanian Language.